Keičiantis pasaulio ekonomikos modeliui ir koreguojant vidaus ekonomikos struktūrą, Kinijos ekonomika atvers daugybę naujų iššūkių ir galimybių. Analizuodami dabartinę tendenciją ir politikos kryptį, galime visapusiškiau suprasti Kinijos ekonomikos vystymosi tendencijas 2025 m. Šiame straipsnyje bus aptartos Kinijos ekonomikos vystymosi tendencijos pramonės modernizavimo ir inovacijų, žaliosios ekonomikos ir darnaus vystymosi aspektais. , demografiniai pokyčiai, tarptautinė prekyba ir globalizacija bei skaitmeninė ekonomika.
Pirma, pramonės modernizavimas ir inovacijos
Pastaraisiais metais Kinija spartino pramonės modernizavimą ir struktūrinį koregavimą, mokslo ir technologijų naujoves laikydama pagrindine varomąja jėga, įgyvendindama „gamybos galios“ strategiją ir skatindama pramonės modernizavimą ir transformaciją. 2025 m. Kinija toliau skatins „Pramonės 4.0“ ir „Pagaminta Kinijoje 2025“ strategiją ir yra įsipareigojusi gerinti pažangų ir skaitmeninį gamybos lygį. Šiuo metu pažangių technologijų, tokių kaip 5G, dideli duomenys, dirbtinis intelektas ir daiktų internetas, plėtra tradicinėms pramonės šakoms suteikė daugiau galimybių. Pažangi gamyba: Pažangi gamyba yra svarbiausias Kinijos gamybos pramonės plėtros prioritetas, ateityje bus naudojamas dirbtinis intelektas, daiktų internetas, debesų kompiuterija ir kitos technologijos, palaipsniui pasiekiamas gamybos automatizavimas, skaitmeninis valdymas, protingas sprendimų priėmimas. Tikimasi, kad iki 2025 metų rinkos dydis intelektualios gamybos srityje gerokai padidės, o tradicinės gamybos įmonės paspartins transformaciją į išmaniąsias gamyklas. Nepriklausomi pagrindinių technologijų tyrimai ir plėtra: Kinijos ir JAV prekybos trintis ir pasaulinės tiekimo grandinės pokyčiai padidino Kinijos dėmesį į nepriklausomus mokslinius tyrimus ir plėtrą bei technologinę nepriklausomybę. Tikimasi, kad iki 2025 m. Kinija toliau didins investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą pagrindinėse srityse, tokiose kaip lustai, pažangios medžiagos ir biomedicina, ir skatins spartų mokslo ir technologijų naujovių diegimą šalyje. Aukštos klasės gamybos ir paslaugų pramonės integracija: tobulėjant ekonomikai, riba tarp gamybos ir paslaugų pramonės vis labiau neryškės. Aukštos klasės gamybos pramonės šakos, tokios kaip aukščiausios klasės įrangos gamyba, medicinos įranga, aviacija ir kitos aukščiausios klasės gamybos pramonės šakos, bus glaudžiai integruotos su didelės pridėtinės vertės paslaugomis, tokiomis kaip moksliniai tyrimai ir plėtra, projektavimas ir konsultavimas, taip suformuojant naują pramonės formą. „gamyba + paslauga“ ir skatinti kokybiškesnį ekonomikos augimą.
Antra, ekologiška ekonomika ir tvari plėtra
Siekdama „anglies dioksido piko ir anglies neutralumo“ tikslo, Kinija aktyviai skatina žaliąją ekonomiką ir tvarią plėtrą. 2025 m. aplinkos apsauga, mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti ir žiedinė ekonomika taps pagrindine Kinijos ekonomikos vystymosi tema, kuri ne tik paveiks gamybos būdą ir visų visuomenės sluoksnių vystymosi kryptis, bet ir dar labiau paveiks vartojimo modelį. Naujos energijos ir aplinkosaugos technologijos: Kinija aktyviai kuria naujus energijos šaltinius, kad sumažintų savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tikimasi, kad iki 2025 metų atsinaujinančios energijos, tokios kaip saulės, vėjo ir vandenilio energija, instaliuota galia gerokai padidės. Tuo pat metu sparčiai vystysis elektromobilių pramonės grandinė, baterijų perdirbimas, naujos energetinių transporto priemonių įkrovimo įrenginiai ir kitos susijusios sritys. Žiedinė ekonomika ir atliekų tvarkymas: Žiedinė ekonomika yra svarbi būsimos aplinkos politikos kryptis, kuria siekiama efektyvaus išteklių naudojimo ir maksimalaus atliekų perdirbimo. Iki 2025 metų bus išpopuliarintas miesto atliekų klasifikavimas ir išteklių perdirbimas, o atliekų, tokių kaip elektroninės įrangos atliekos, plastikai, seni baldai, tvarkymas suformuos didelės apimties pramonės grandinę. Žalieji finansai ir ESG investicijos: Sparčiai vystantis ekologiškai ekonomikai, taip pat augs žaliųjų finansų ir ESG (aplinkos, socialinių ir valdymo) investicijos. Visų rūšių kapitalas ir fondai daugiau investuos į švarią energiją, ekologiškas technologijas ir kitas sritis bei skatins daugiau įmonių siekti tvaraus vystymosi. Tuo pat metu finansų institucijos pristatys žaliąsias obligacijas, tvaraus vystymosi paskolas ir kitus produktus, skatinančius įmones pereiti prie aplinkos apsaugos.
Trečia, gyventojų struktūros kaita ir visuomenės senėjimas
Kinijos gyventojų struktūra susiduria su dideliais pokyčiais, o senėjimas ir mažėjantis gimstamumas atnešė didelių iššūkių socialinei ekonomikai. Iki 2025 m. Kinijos senėjimo procesas dar labiau paspartės, o vyresni nei 60 metų gyventojai sudarys apie 20 procentų visų gyventojų. Demografiniai pokyčiai turės didelį poveikį darbo rinkai, vartojimo struktūrai ir socialinei apsaugai. Darbo rinkos spaudimas: dėl visuomenės senėjimo mažės dirbančių žmonių skaičius, pamažu atsiras darbo jėgos trūkumo problema. Kad tai išspręstų, Kinija turi kompensuoti darbo jėgos sumažėjimą pasitelkdama technologijų pažangą ir našumo padidėjimą. Be to, taip pat bus įdiegta politika, skatinanti gimdymą, didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir atitolinti išėjimą į pensiją. Pensijų sektoriaus plėtra: spartaus senėjimo akivaizdoje pensijų sektorius 2025 m. prasidės sparčiai. Pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugos, pensijų finansiniai produktai, pažangi pensijų įranga ir kt. turės plačią rinkos erdvę. Tuo pat metu, gilėjant senstančiai visuomenei, pagyvenusių žmonių poreikiams tenkinti produktai ir paslaugos ir toliau bus diegiami. Vartojimo struktūros koregavimas: senėjimas taip pat lems vartojimo struktūros pokyčius, o sveikatos priežiūros, sveiko maisto, pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų ir kitų pramonės šakų paklausa labai padidės. Gyvenimo produktai pagyvenusiems žmonėms, sveikatos priežiūra, kultūra ir pramogos taip pat taps svarbia vartotojų rinkos dalimi.
Ketvirta, tarptautinė prekyba ir globalizacija
Išoriniai veiksniai, tokie kaip didėjanti prekybos trintis tarp Kinijos ir JAV bei COVID-19 pandemijos poveikis, paskatino Kiniją permąstyti savo globalizacijos strategiją ir tarptautinės prekybos modelį. 2025 m. pasaulio ekonomikoje ir toliau išliks neapibrėžtumas, tačiau Kinijos tarptautinis ekonomikos išdėstymas bus įvairesnis, o tarptautinės partnerystės bus toliau plečiamos. Regioninis ekonominis bendradarbiavimas. Pagal regioninio ekonominio bendradarbiavimo sistemas, tokias kaip RCEP (Regioninės visapusės ekonominės partnerystės susitarimas) ir Juostos ir kelio iniciatyvą, Kinija stiprins ekonominį bendradarbiavimą su Pietryčių Azija, Pietų Azija, Afrika, Viduriniais Rytais ir kitais regionais, siekdama skatinti rinką. diversifikuoti ir sumažinti priklausomybę nuo bendrosios rinkos. Tikimasi, kad Kinijos prekybos ir investicijų ryšiai su šiais regionais iki 2025 m. sustiprės. Tiekimo grandinės saugumas ir lokalizavimas: pasaulinės tiekimo grandinės neapibrėžtumas paskatino Kiniją toliau didinti pagrindinių pramonės grandinių lokalizavimo gamybos pajėgumus, kad būtų užtikrintas tiekimo grandinės stabilumas ir saugumas. Tuo pat metu Kinija skatins aukštos kokybės eksporto pramonės plėtrą ir toliau didins „vietinių prekių ženklų“ tarptautinę įtaką. RMB internacionalizavimas: RMB internacionalizavimas yra svarbi priemonė Kinijai dalyvauti pasaulio ekonomikoje. Tikimasi, kad iki 2025 m. RMB dalis, naudojama tarpvalstybinėje prekyboje ir investicijose, toliau didės, ypač šalyse ir regionuose, esančiuose palei juostą ir kelią, RMB taps konkurencingesne prekybos atsiskaitymo valiuta.
Penkta, skaitmeninė ekonomika ir platformų ekonomika
Paskelbimo laikas: 2024-11-03